šėlti

šėlti
šė̃lti, -sta (-na), -o intr. K 1. Rtr; Š, NdŽ, Brs, Grž, Rk išdykauti, siausti, dūkti: Vaikai šė̃lsta, gaus su plaštaka, su rykšte J. Kas ten šė̃lsta po tą kluoną (pievelę), niekas pasakyti negalia Lpl. Liuob anie ten šė̃ls, ten traks, los ten visokias tas kalbas Sd. Aš jau teip liuobu su vaikinais ten nebėgsu lakstyti, jau šė̃lti Jdr. Vaikai par dienas šė̃lsta, o mokyties neita Kv. Susidės suolus, bėgs aplinkuo i šė̃ls, kiek anie tiktai galės Als. Tai šė̃lęs vaikiščias! Alk. Ir teip jie šėldavo salig aušrai DS80(Rs). Šuo šė̃lsta DŽ. Ar nenustosit šė̃lę?! Krs. Vaikai, nešė̃lkiat! Šll. Šė̃lstat kaip bepročiai Als. 2. eiti iš galvos, kvaišti, siusti: Buvusiai motrišką atvežusys sublūdusią, ana tatai blūdija, šė̃lsta Jdr. 3. labai pykti, niršti, siusti: Žmonės šėlo, ūžė LzP. Šė̃lstanti minia NdŽ. Pana šėlsta iš piktumo BsMtII97(Tl). Maišo burnoj visokius sukraipytus vokiečių žodžius ir prieš gražius lietuvių žodžius šėlsta! Vd. ^ Aš į tave gražiuoju, o tu šėlsti lyg gylio įgelta V.Krėv. Šė̃lsta kaip drignių pryėdęs Šll. 4. įpykus lakstyti, siusti: Šė̃lti aplink ką NdŽ. 5. netramdomai naudotis savo galia, savavaliauti, siautėti: Padūkėlių gaujos šėlsta visoj Lietuvoj rš. Ten bjaurybė karas, ten šė̃ls, degins visaip Žr. 6. dirbti ką su įkarščiu, užsidegimu, energingai: Sako, dažo kambarius, šė̃lsta po tas trobales End. Paskutinį metą aš su tais arais bešėlstù End. 7. DŽ smarkiai reikštis, siautėti (apie stichinius gamtos reiškinius): Audra kas kartą smarkiau kriokė, kas kartą didžiau šėlo Žem. Tešėlsta audros klaikią naktį, tegriūva kalnų uolos! V.Myk-Put. Audra šėlsta, valtelę mėto LTR(Slnt). Šė̃lstančios rudens vėtros NdŽ. Siautė, šėlo pūgos viršum užpustyto namelio K.Bor. Graustinė debesyse šėlsta Žem. Tarp stačių uolų suspausta upė šėlsta, puldama čia į vieną, čia į kitą kraštą rš. Matyt, paskutinį jau kartą šėlo žiema J.Balt. Vis labiau šėlo gaisras rš. ║ apie jausmus: Kur geiduliai, kerštas, piktumas ir pavydas šėlsta, čia gyvulys turi viršų žmoguje Vd. ║ smarkiai, su įkarščiu vykti: Visą dieną šėlo baisi kova J.Balč. 8. part. praet. apie ką stiprų, intensyvų: Šė̃lusi atmintis NdŽ.
šė̃lusiai adv. labai: Mergina buvo šėlusiai patogi P.Cvir.
\ šėlti; apšėlti; įšėlti; iššėlti; nusišėlti; pašėlti; prišėlti; sušėlti; užšėlti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • šėlti — šė̃lti vksm. Vaikai̇̃, nešė̃lkite po kam̃barį! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šėlimas — šėlìmas sm. (2) DŽ; Rtr 1. NdŽ, KŽ, Š(Sv) → šėlti 1: Toks [vaikų] šėlìmas, ka negal apsiklausyti Krš. Tas vaikų šėlìmas galvą išūža Kv. Ne prieš dorą toks šėlimas Žem. Iš šėlìmo koją išsisuko Rdn. 2. NdŽ, KŽ → šėlti 3. 3. → …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eiti — eĩti, eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo) 1. intr. (tr.) SD144, R, H judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: Einu keliu B. Jis ne ė̃jo, o bėgo DŽ. Vaikai eĩna riešutaut An. Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų J.Jabl. Nebėr kada… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššėlti — iššė̃lti intr. 1. refl. išsiišdykauti, išsidūkti: Vaikai išsišė̃lę kai velniukai, ėst noria Šl. 2. Š, Rtr kurį laiką šėlti, dūkti, siusti. 3. refl. pakankamai siusti, niršti; išsisiautėti: Išsišė̃lęs, išsišė̃lęs, paskui nurimo Š. Rasi ir tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prišėlti — prišė̃lti intr. NdŽ užtektinai šėlti; prisidūkti, prisiišdykauti: Ar dar neprišė̃lote? DŽ1. | refl. DŽ1, Nt: Vaikai par dieną prisišė̃lo lig sotės Kv. Prisišė̃lot jau, vaikai, dabar gana! Sb. šėlti; apšėlti; įšėlti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pūga — 1 pūgà sf. (4) 1. BS58,181, BŽ460, Kv, Škn stiprus vėjas su sniegu, pustymas: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Tokioje pūgojè ir šuo, išvarytas ant pamato, kaukia Stak. Ženteli, lauke didžiausia pūga, nevažiuok numo! Ub. Po… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • siautėti — 1 siautėti, ėja ( i Š, a, siausta), ėjo intr. Rtr, Š, DŽ, siautėti, ­ėja, ėjo K, Rtr; Kos55 1. smarkiai reikštis, šėlti, siausti (apie gamtos reiškinius, stichiją): Sunku pasakyt, iš kur vėjas pučia, viseip siautėja Sv. Pūtė, siautėjo visi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • siena — sf. (1) Š, sienos pl. (1) 1. SD333, PK64, H, R, K, J, M, L, Rtr, DŽ vertikali pastato dalis; jos paviršius iš vidaus ar iš oro: Sienos kerčios susietos, suręstos iš sienojų J. Pašlijusią sieną atstiepk J. Sienos jau visai sukiužę LKT374(Rdm).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sukti — sùkti, a, o ( ė) 1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”